Astma

Bronchinė astma yra paplitusi liga visame pasaulyje: vien Europoje ja serga 8 - 10%  gyventojų. Kasmet išsivysčiusiose šalyse jos diagnozuojama 2 - 4% daugiau. Kadangi tai lėtinė liga, kuria dažnai serga jauni ir darbingo amžiaus žmonės, toks sergamumo plitimas turi ir ekonominių pasekmių. Be to, negydoma ar neteisingai gydoma astma palaipsniui sunkėja ir gali baigtis fatališkai. Tačiau nors astma paprastai sukelia simptomus, trunkančius ilgą laiką, ji neturėtų labai pakeisti įprasto ja sergančiojo gyvenimo, reiškia tinkamai ją kontroliuojant įmanoma gyventi pilnavertį gyvenimą.

Kas yra bronchinė astma?

  • Bronchinė astma (gr. asthma - dusulys) - tai lėtinis kvėpavimo takų uždegimas, kuris padidina kvėpavimo takų jaudrumą ir susiaurina bronchų spindį. Tai sukelia būdingus astmai simptomus: kosulį, dusulį, švokštimą.
  • Dėl uždegimo bronchuose siaurėja jų spindis ir įkvepiant mažiau patenka oro į plaučius, o iškvepiant jam sunkiau išeiti - plaučiuose užsilaiko oras,kuriame mažai deguonies, šviežio oro su didesniu deguonies kiekiu patenka mažiau ir organizmui pradeda trūkti deguonies.
  • Uždegimas susiaurina bronchų spindį keliais būdais:
  • - dėl jo po kontakto su alergenu ar dirgikliu įvyksta ūmus lygiųjų bronchų sieneles raumenų susitraukimas (spazmas)
  • - paburksta bronchų gleivinė
  • - padaugėja gleives gaminančių ląstelių, kurios išskiria tirštas, klampias gleives ir užkemšami smulkieji bronchai.
  • - kartais dėl ilgai trunkančio, negydomo stipraus uždegimo bronchų sienelė tampa neelastinga ir nebeišsiplečia vaistų poveikyje - bronchų spindis vis siaurėja (įvyksta bronchų sienelės remodeliacija).

Kas sukelia bronchinę astmą?

Nėra tiksliai žinoma, kodėl vieni žmonės suserga astma, o kiti, nors ir veikiami tų pačių veiksnių, ne. Manoma, kad astma suserga žmonės, kurių genetiniam polinkiui sirgti šia liga padeda "palankūs" aplinkos veiksniai. Riziką susirgti astma lemia organizmo ypatumų sąveika su aplinkos veiksniais.

Aplinkos faktoriai, svarbūs astmos vystymuisi:

Alergenai (tiek buitiniai, esantys gyvenamojoje aplinkoje, tiek ir profesiniai) yra vieni svarbiausių veiksnių, galinčių išprovokuoti astmos pradžią ir vėliau palaikyti nuolatinį uždegimą kvėpavimo takuose.

  • Buitiniai alergenai.

Jų ypatingai daug gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kur namai apšiltinti, su sandariais langais, iškloti kilimine danga, o oro apykaita - sumažėjusi.

  • - namų dulkių erkės - alergenai, sukeliantys astmą, yra jų kūnuose, išskyrose, išmatose. Vidutinio klimato zonoje daugiau nei 90 % erkių yra Dermatophagoides pteronyssinus, D. farinae, D. microceras ir Euroglyphus mainei. Jos minta žmogaus ir gyvūnų epidermiu. Randamos ne tik patalynėje, bet ir kilimuose,minkštuose žaisluose bei balduose. Palankiausios sąlygos jų augimui ir dauginimuisi yra aplinkos temperatūra 22 - 25ºC ir santykinė drėgmė virš 55 %. Tačiau net ir nepalankiomis sąlygomis jos sugeba išlikti gyvybingomis ir laukti palankesnių laikų.

Alergiją  taip pat gali sukelti ir erkės, gyvenančios ant maisto produktų, grūdų, šieno, rūsiuose ar sandėliuose. Tai Tyrophagus. Glycyphagus, Acarus ir kitos.

  • - naminiai gyvūnai ( katės, šunys, žiurkėnai, jūrų kiaulytės ir kt.).

Alergenai yra jų išskyrose (seilėse, šlapime) ir epitelio ląstelėse ir nepriklauso nuo gyvūno kailio tankumo ar plauko ilgio. Jų alergenai randami ir dulkėse, ant juos turinčių žmonių drabužių.

  • - tarakonai. Jų alergenų taip pat randama dulkėse.
  • - Pelėsiniai grybai. Dažniausiai Penicillium, Aspergillus, Alternaria, Cladosporium, Candida rūšių. Ypač palankios sąlygos jų augimui tamsios, drėgnos ir blogai ventiliuojamos vietos. Gera augimo terpė jiems yra prietaisai, skirti orui šildyti ir drėkinti.
  • Alergenai, esantys lauke
  • - žiedadulkės. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Svarbiausios yra medžių (beržo, lazdyno, gluosnio), pievų žolių (motiejuko,eraičino,miglės, svidrės.) ir piktžolių (pelyno) žiedadulkių alergenai.
  • - Pelėsiniai grybai. Alternaria ir Cladosporium sporuliuoja antroje vasaros pusėje iki vėlyvo rudens.
  • Profesiniai alergenai

Nustatyta virš 300 alergenų, galinčių sukelti profesinę astmą. Pvz.,diizocianatai ir etanolaminas automobilių dažytojams, dezinfektantai (glutaraldehidas, formaldehidas) ir lateksas - medicinos personalui ir pan. 

  • Tabako dūmai

Pasyvaus rūkymo metu įkvepiamos toksiškesnės ir labiau dirginančios kvėpavimo takus medžiagos. Įrodyta, kad rūkanti nėščioji ar kiti šeimos nariai gimus kūdikiui, padidina riziką,kad vaikutis susirgs astma. aktyvus rūkymas padidina riziką susirgti profesine astma. taip pat rūkančių žmonių plaučių funkcija blogėja sparčiau nei nerūkančių, jie serga sunkesne astma, o vaistai veikia silpniau. Taigi, tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas labai neigiamai veikia kvėpavimo takus ir bronchinės astmos eigą.

  • Oro tarša
  • Kvėpavimo takų infekcijos

Ypatingai virusai (rino, gripo, paragripo, respiracinis scincicijo virusas ir kiti) turi didelę reikšmę astmos išsivystymui vaikams ir jos paūmėjimams tiek vaikams, tiek ir suaugusiems. Tačiau kai kurie mikroorganizmai apsaugo nuo astmos- pvz., tuberkuliozės mikobakterija, hepatito A virusas.

HIGIENOS HIPOTEZĖ

Pagerėjus higienai ir sumažėjus sergamumui infekcinėmis ligomis Vakarų šalyse yra ryškiai susijęs su dažnėjančiu sergamumu alerginėmis ligomis ir atopiškų asmenų daugėjimu. Kvėpavimo takų alerginėmis ligomis rečiau serga žmonės, persirgę ar užsikrėtę įvairiais mikroorganizmais, plintančiais per maistą, vandenį, nešvarias rankas. Manoma, kad sumažėjęs imuninės sistemos stimuliavimas mikrobų antigenais nukreipia jos pajėgas į įvairius aplinkos veiksnius. Pastebėta, kad vaikai, užaugę didelėse šeimose, anksti pradėję lankyti darželius, augantys ūkiuose, ypač auginančiuose paukščius, negavę antibiotikų pirmuosius tris gyvenimo metus, vartojantys produktus su gyvomis laktobakterijomis rečiau serga alerginėmis ligomis. Ilgiau  nei 6 mėn. krūtimi maitinti kūdikiai taip pat rečiau įsijautrina maisto ir aplinkos alergenams bei suserga alergine astma. Nutukimas (taip pat ir vaikų amžiuje) didina astmos riziką.

Kas sukelia astmos priepuolius ir paūmėjimus?
Astmos priepuolius ir paūmėjimus sukeliantys veiksniai priklauso nuo paciento ir yra individualūs. Kas vienam pacientui gali sukelti astmos priepuolį, kitam gali būti visai nekenksmingas.

  • Alergenai - alergiškiems žmonėms kontaktas ir su minimaliu alergenų kiekiu gali sukelti sunkų astmos priepuolį ar paūmėjimą.
  • Oro teršalai - smogas, automobilių išmetamosios dujos, net ir oras ilgai nevėdintame kambaryje.
  • Kvėpavimo takų infekcijos
  • Fizinis krūvis
  • Oro pokyčiai - didelė drėgmė, šaltis, perkūnija.
  • Maistas, maisto priedai - salicilatai, konservantai, natrio glutamatas (kinų virtuvės patiekaluose), tartrazinas (geltonas dažas maisto produktuose), sulfitai (pvz., aluje, vyne) kai kuriems žmonėms gali sukelti astmos priepuolį.
  • Vaistai - svarbu skaityti kiekvieno naudojamo vaisto anotaciją ir kilus neaiškumams konsultuotis su gydytoju.

Neretai suaugusiems žmonėms (ypač turintiems polipus nosyje) vaistai nuo skausmo (pvz.,aspirinas) gali sukelti sunkų astmos priepuolį. Kai kurios narkotinės medžiagos (heroinas, kokainas) taip pat gali būti sunkaus, net mirtino astmos paūmėjimo priežastimi.

  • Stiprios emocijos - juokas, verksmas, pyktis, baimė.
  • Įvairios kitos priežastys:
  • - sloga (nebūtinai alerginė), sinusitas, nosies polipai - ypač jeigu negydomi ir trunka ilgą laiką. Astma ir lėtinė sloga (rinitas) labai dažnai būna kartu tam pačiam pacientui. Net iki 90 % sergančiųjų astma serga ir alergine sloga. 20 % sergančiųjų alerginiu rinitu ir jo negydančių vidutiniškai per 10 m. išsivysto astma. Neretai lėtinė sloga pasireiškia prieš susergant astma, tai yra rizikos susirgti astma rizikos veiksnys. Be to, sergant astma ir alergine sloga bei negydant pastarosios, dažnesni astmos paūmėjimai, reikalingos didesnės vaistų dozės astmos gydymui, jos simptomai sunkesni, dažniau paūmėja. Taigi labai svarbu nustatyti alerginę (ir bet kokią lėtinę) slogą ir veiksmingai ją gydyti.
  • - Gastroezofaginis refliuksas - būklė, kai skrandžio rūgštis patenka į stemplę ir nedidelis jos kiekis patenka į kvėpavimo takus. Neretai tokie pacientai skundžiasi rėmeniu, deginimu už krūtinkaulio, raugėjimu, kartumu burnoje.
  • - Moterims - menstruacijos, nėštumas.

Kaip pasireiškia astma?
Bronchinės astmos simptomai yra praeinančio, priepuolinio pobūdžio ir lengvus simptomus pacientas linkęs toleruoti. Be to, jos simptomai dažnai panašūs į kitas ligas. Kartais astmos simptomai gali būti sezoniniai, tai yra kartotis tik vasarą arba rudenį.
Astmai būdinga:

  • Epizodinis dusulys, spaudimas krūtinėje, švokštimas (triukšmingas ir apsunkintas kvėpavimas), sauso kosulio priepuoliai (kurie kartais gali būti vieninteliu astmos simptomu), švilpimas krūtinėje, ypač iškvepiant.
  • Simptomai ypač dažni naktį ar paryčiais, po kontakto su provokuojančiais veiksniais.

Tarp astmos priepuolių pacientas gali jaustis sveikas, o plaučiuose karkalų gali nebūti. 

Astmos kontrolė 
Bronchinės astmos kontrolę atspindi keletas parametrų: simptomų kontrolė, paūmėjimų profilaktika, plaučių funkcijos normalizavimas ir uždegimo kvėpavimo takuose sumažinimas. Nors yra sukurti efektyvūs šių tikslų įgyvendinimo būdai, tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad vis dėlto jie dažniausiai nėra pasiekiami, taigi daugumos sergančiųjų astma nėra gerai kontroliuojama.
 Nors šiuolaikiniai vaistai efektyviai sumažina astmos simptomus, vien to nepakanka gerai astmos kontrolei pasiekti. Labai svarbus yra sergančiojo astma aktyvus dalyvavimas gydyme, tai yra pacientas turi suprasti astmos mechanizmus, žinoti  kaip veikia vaistai, kaip matuoti kvėpavimo funkciją pikmetru ir kaip elgtis paūmėjimų metu. Apie tai galima sužinoti ne tik iš gydančio gydytojo, bet ir dalyvaujant astmos mokyklų paskaitose. Kiekvienas sergantysis turėtų žinoti, ko galima tikėtis iš gydymo. Be abejo, sunkios eigos astmos kontrolę pasiekti žymiai sunkiau nei lengvos, bet juk nėra ligos, kuri būtų pagydoma akimirksniu. Žinant kas gali būti pasiekta, turint konkrečius tikslus,  lengviau neprarasti vilties, kad įmanoma gyventi įprastą, aktyvų gyvenimą sergant astma.
Praktika rodo, kad daug pacientų pervertina savo astmos kontrolę ir neįvertina simptomų reikšmingumo, dažnai jų gydytojai ir nesužino. Tai nėra gerai, kadangi simptomų buvimas ar dažnumas turi įtakos skiriamam gydymui, o nesant tinkamo ir adekvataus astmos sunkumui gydymo, kontroliuoti ligą, tuo pačiu ir gyventi normalų gyvenimą, yra sunku. Taigi, pasitikėjimu paremtas bendravimas tarp paciento ir gydytojo, žinios apie ligą, tinkami vaistai bei teisingas jų naudojimas yra svarbiausi dalykai siekiant pažaboti astmą. 

Gyd. alergologė ir klinikinė imunologė Laura Stoškutė 

Medicinos diagnostikos centras
V.Grybo g.32/10
Tel. 85 2709120 

Į viršų